Words of Welcome Poetry Exchange

أهلًا وسهلًا

بقلم جورج سرتيز

ترجمة سلمى هارلند

تسأل: أين الوطن؟

فيقولون: هناك… في مكان آخر.

لكنه قد يكون في أي زاوية من هذا العالم.

الوطن هو ما يأخذ بيدك

حين تفقد بيتك وتتقطع بك السبل.

هو الراحة في ملاذ دافئ، وطاولة عامرة،

وجيرة طيبة تلقاك بالترحاب.

تعصف بنا الرياح، فتتقاذفنا الفلوات كما تشاء.

تقتلعنا كشجرة عتيقة، أو كحطام سفينة،

أو كسقف بيت تناثر في الأرجاء.

كان ثمة بيت هناك، حفظناه عن ظهر قلب،

وكانت نزهتنا في الحقول والغابات.
ولكننا الآن هنا. وأنت؟

أهلًا وسهلًا بك… الباب مفتوح، تعال. 

تحية

بقلم مارجوري لطفي

ترجمة سلمى هارلند

تحت هذه القبة السماوية الواسعة

– بشمسها البراقة ونجومها المتلألئة –

ثمة مكان لكل شجرة

– محلية كانت أو وافدة –

تتشابك فيه جميع الفروع

في ظلال كرومنا. انظر كيف

يفسح كل منها المجال لجيرانها،

وكيف تبدو الفروع من الأسفل

كمثل جسد واحد.

في الشتاء، تهدأ الفروع

لتستريح من عناء النمو.

وحين يأتي الصيف،

تفيض خيوط النور من بينها

مضيافة حانية.

Sveiki atvykę | George Szirtes

Kur namai, paklausi. Kitur, atsako jie,
Bet kitur galbūt visur, priduria trumpai.
Namus gauni tada, kada lieki be nieko,
Kai prarandi namus, kada blogi laikai.
Priglaudęs galvą ten, kur maistas, šiluma
Ir laukia sveikinimas, kaimynystė miela.

Šaknis išplėšęs mus blaško po pasaulį vėjas
Daužąs laivus, išvartantis senus medžius,
Nuplėšąs stogus. Ten buvo ir tvirti namai,
Kuriuos gerai pažinom. Buvo klajonės po laukus,
Girias ir tolius laisvėj. Dabar mes čia. O tu?
Sveiki atvykę. Durys čia, užeik. Būkim kartu.

Pasveikinimas | Marjorie Lotfi 

Tiek vietos po šiuo skliautu
dangaus – nušviestu saulės, nušviestu žvaigždžių –
visoms medžio rūšims
– vietinėms, atvykėlėms –

vejančioms galūnes pro
mūsų lają. Matai, kaip kiekviena
padaro vietos savo kaimynėms,
kaip jų šakelės tampa viena

žvelgiant aukštyn? Žiemą šie ūgliai
sustingęs raizginys, besiilsįs
nuo augimo grumtynių, o vasarą
žarstys ant žemės sveikinančią šviesą.

George Szirtes, Powitanie

Gdzie dom, pytacie. Gdzie indziej, odpowiadają.
Gdzie indziej, czyli gdziekolwiek, zaraz dodają.
Dom znajdujesz, gdy bez dachu nad głową
Nie masz gdzie się podziać, a trudne dni nastają.
Wtedy kładziesz głowę, gdzie ciepło i jedzenie,
A przyjazne sąsiedztwo przyjmuje do siebie.

Wiatr rozwiewa nas po świecie, wyrywa korzenie,
Zatapia statek, powala pradawny klon,
Porywa dach. Kiedyś mieliśmy solidny dom,
Dobrze nam znany. Teraz włóczymy się
Po lasach, po polach. Teraz jesteśmy tutaj. A wy?
To nasze powitanie, a tu drzwi. Przejdź i ty.

Marjorie Lotfi, Gościna

Jest miejsce pod tą kopułą nieba
– oświetloną słońcem, gwiazdą –
na wszystkie gatunki drzewa
– rodzime, przyjezdne –

przewijające kończynami
pod naszym piętrem koron.
Zobacz, jak każda robi miejsce
dla sąsiada, jak gałęzie są jednością

jeśli spojrzeć z dołu. W zimie te konary
to zamarzła plątanina, w spoczynku
po walce o wzrost; w lecie
będą gościć liśćmi światło.

Bem-vindo por George Szirtes

Onde é o nosso lar, perguntas tu. Respondem, noutro lugar
Mas outro lugar pode ser qualquer lugar, acrescentam.
O lar é o que nos é dado quando nada mais há,
Quando se perde o lar, quando os tempos não contentam.
Deita-se a cabeça onde há calor e alimento
E amável é a vizinhança e o acolhimento.

Somos levados pelo mundo, desenraizados pelo vento
Que destrói um navio, ou derruba uma árvore de antigamente
Ou arranca um telhado. Havia um lar firme
Que bem conhecíamos. Havia movimento livre
Em campos e bosques. Agora aqui estamos nós. E vocês?
Estas são as nossas boas-vindas. Aqui está a porta. Entrem.

Boas-vindas por Marjorie Lotfi

Há espaço por debaixo deste arco
de céu – iluminado pelo sol, iluminado pelas estrelas –
para todas as variedades de árvores
– autóctones, recém-chegadas –

que entrelaçam os seus membros através
da nossa copa. Vês como cada uma
cria espaço para a sua vizinha,
como os ramos são um só

de baixo para cima? No inverno, esses ramos
são um emaranhado parado, descansando
da luta do crescimento; no verão,
salpicarão a luz das boas-vindas.

Ласкаво просимо
(Geogre Szirtes — пер. з англ. Анна Маліцька)

Де дім, ти спитай. “Деінде”, – скажуть.
А ще: “Деінде — це наче будь-де”.
Дім — це дарунок тоді, як його немає,
Як втратив дім, як злим став день.
Спочинок там, де є тепло й обід,
Вітання й люди, всміхнені тобі.

Без ґрунту, по світах нас носить вітер той,
Що топить кораблі, що валить міць дубів
І дах зриває. Тут був одвічний дім,
Знайомий нам. І вільним тут ходив
В ліси й поля. Тепер ми тут. А ти?
Наші вітання. У двері ці увійди.

Translated into Ukrainian by Надія Брилинська / Nadiia Brylynska

Марджорі Лотфі

Привітання

Є місце під цим склепінням
небес — сяйва сонця і зір —
для всього різноманіття дерев
— рідних і прийшлих —

що проплітають кінцівки крізь
наш небовид. Бач, кожне
поступається місцем сусіду,
а спіднизу гілки є єдиним

одним? Взимку це гілля,
мовби заціпенілий жмут, спочива
від боротьби зростання; влітку
плямисто вітатиме світло.